Hinduismo

Article on other languages:

del.icio.us del.icio.us
Digg Digg
Furl Furl
Reddit Reddit
Rojo Rojo
Add to OnlyWire
Paset dagiti serye iti
Pakasaritaan  · Didiosen
Denominasion  · Mitolohia
Pammati ken Aramid
Reincarnasion  · Moksha
Karma  · Puja  · Maya
Nirvana  · Dharma
Yoga  · Ayurveda
Yuga  · Vegetarianism
Bhakti  · Artha
Kaskasuratan
Upanishads  · Vedas
Brahmana  · Bhagavad Gita
Ramayana  · Mahabharata
Purana  · Aranyaka
Mainaig a toptopiko
Hinduismo babaen ti pagilian
Dadaulo  · Mandir  ·
Sistema a caste  · Mantra
Hindu a fifiesta  · Murti

Ti Hinduismo (हिन्दू धर्म; am-ammo pay kas Sanātana Dharma - सनातन धर्म, ken Vaidika-Dharma - वैदिक धर्म) ket maysa a relihioso a tradision iti sangalubongan a naibasar iti Vedas. Ti Hinduismo ket direkta a naggapu iti Vedic nga Indo-Iranian a relihion. Sakupenna ti naruay a tradision a relihioso nga agduduma ti pannakapaliiw ken pannakaipakatda, ken adu nga aggigidiat a seksekta ken pilpilosopia. Adu ken agduduma dagiti didiosen a pagrukrukbaban dagiti mamati. Agduduma met segun iti rehion wenno lugar dagiti pammati, kodigo ken prinsipio. Narigat a masurotanen no nagrugian ti Vediko a relihion, ngem iti panangkarkulo dagiti agsuksukisok, mabalin a nangrugi ti Hinduismo manipud 3102 BCE agingga iti 1300 BCE.

Ti Hinduismo ti maikatlo a kadakkelan a relihion iti lubong. Addaan daytoy iti aganay a 1 bilion a pasurot a 98% kadagitoy a Hindu ket masarakan iti India. Iti pagilian a Nepal, ti ofisial a relihion ti estadoda ket Hinduismo.

Mamati dagiti Hindu a tunggal nabiag ket maysa nga agnanayon a sitatalinaed nga ispiritu (ti kararua ti bagi). No matayen a pisikal, daytoy a kararua ket umakar manipud iti maysa a bagi iti sabali manen a bagi kas mainugot iti linlinteg ti Karma ken reinkarnasion. [1]


Dagiti nagibasaran

  1. ^  Bhagavad Gita

Hinduism caotalani. es un hindu que vivió entre los años 132-162, murió joven, pero se celebra su matrimonio el 7 de abril. Era un huérfano pobre que vivía en una casita pequeña con su maestra.

This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.